IdeaTorrent
Here are random ideas about project Aš Lietuvai.
Antrasis Seimas
Parašė 9 Jun 10 19:43.
Globali teminė grupė: Valdymo kultūra.
New
Mes visas problemas adresuojame Seimui, lyg šis turėtų išspręsti visas pasaulio problemas. Žmogui palikta galimybė tik per Seimo narius bandyti siūlyti vienokius ar kitokius dalykus. Seimo nariai dirba neefektyviai, negali būti atleisti už neefektyvų darbą, taip pat jie neturi jokio pavyzdžio kuriuo galėtų sekti.
Saimo darbas tobulintinas
Parašė KestutisKU 29 Oct 09 22:19.
Globali teminė grupė: Valdymo kultūra.
New
Seimo netobulumo įveikimas.
Paskutinį rugsėjo sekmadienį Virgis Valentinavičius populiarioje politinėje “Savaitės panoramos” laidoje pasakęs, kad “Seimas paskendo puikybės ir godumo liūne”, įkalė paskutinę vinį į jo ir taip nusmukdytą autoritetą. Kas ir kodėl padėjo šią piniginių priedų “miną” dar aname Seime – kita kalba bei aiškinimasis, o I.Degutienės dėmesys išlaidų problemai tik pakėlė jos pačios reitingus, tačiau Seimo situacijos iš esmės nekeičia. Tik ryžtingos apgalvotos permainos paremtos eilinių seimo narių politine valia bei teisėmis keisti statutą gali pataisyti pašlijusią viso Seimo, kaip ir atskirų seimūnų reputaciją bei užtikrinti geresnę valstybės bei jų pačių politinę perspektyvą. (Man dar 1990 m. teko talkinti rengiant Aplinkos apsaugos įstatymą, parvežti idėjų iš Briuselio, todėl šiokį tokį supratimą apie parlamentų funkcionavimą turiu.)
Siūlymas #1:
Reikalingomis permainomis
Reikia protingų permainų
SEIMŪNO VEIKLOS OPTIMIZAVIMAS
Du-trys savaitiniai plenariniai posėdžiai su trimis dešimtimis balsavimų po 7-10 val. priklausomai nuo politinio barometro, kai dalyvauja iki 140 asmenų, ne tik prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 48 str. nuostatai apie tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, bet ir atrodo absurdiškai “smegenų šturmo” psichologijos požiūriu, nes protinės veiklos higienistai teigia, kad jau 2-3 val. taip dirbant silpnėja jo efektyvumas, o nuolatinis seimūnų nesilankymas plenariniuose posėdžiuose, kur “kankinama įstatymais” tėra tik šios taisyklės patvirtiniams. Kur gi išeitis ir kokia alternatyva? Keturi pusdieniniai posėdžiai po 4-5 val. perkeliant diskusijų svorį į Seimo interneto tinklapyje lengvai įdiegiamą visiems matomą gerai struktūrizuotą forumą tik Seimo nariams iš esmės suefektyvintų ir pagerintų Seimo veiklą, nes: a) bet kuris suinteresuotas seimūnas su kolegomis gali pradėti įstatymo gvildenimą internetinėje erdvėje, kaip ir pristatomąjį tekstą, kurį sako iš tribūnos, nelaukdamas mėnesius iki svarstymo salėje b) tai galima daryti būnant bibliotekoje ar atėjus gerai minčiai sode arba netgi “pusdieninio” plenarinio posėdžio metu...n) atkrenta kalbų iššifravimo ir perkėlimo į popierių darbai. Taip dirbant diskusija tampa skaidresnė, gilesnė, prasmingesnė, o ir išvengiama atvejų, kai baigiantis diskusijai skirtoms minutėms seimūnas “pasodinamas” į krėslą. Plenarinio posėdžio metu trumpai referuojami esminiai diskusijos momentai, į klausimus atsako pristatantis asmuo – atkrenta būtinybė išklausyti jo pristatančią įstatymą ar jo permainas kalbą, kuri būna pateikiama su įstatymo projekto pateikimu internete ir belieka balsuoti žymiai didesniu dažniu nei dabar. Prie tokios darbo formos po 4-5 metų bus vistiek pereita, o vykdant tokio pobūdžio reformą verta Seime pirmiausiai pabandymui ir apsipratimui pasvarstyti internete vieną kurį nors įstatymą įprastine tvarka: komitetų rate, frakcijose, o po to ir bandrai visiems, kad salėje beliktų trumpa 5-10 min. procedūra ir balsavimas. Sutaupius seimūnų laiko ir energijos įstatymdavystėje daugiau dėmesio tektų valstybės-valdžios kontroliavimo konstitucinei prievolei.
PATARĖJŲ-PADĖJĖJŲ PROBLEMA
I.Degutienė mano, kad solidarizuojantis su taupymais seimūnams reikia atsisakyti vieno patarėjo iš priklausančių trijų. Deja, seimo nario veikla yra pernelyg atsakinga, nes ji apima pagrindinius valstybės “svertus” bei milijardines sumas, todėl taupumas įstatymdavystės ir ypač valstybės kontroliavimo srityje gali atnešti žymiai didesnių nuostolių ir praradimų nei kuklus sutaupymas atleidžiant 140 darbuotojų. Kita vertus svarstytinas toks efektyvus patarėjų trijulės modelis: 1) sekretorius-viešųjų ryšių specialistas, kaupiantis informaciją apie rinkėjų lūkesčius, problemas bei nuotaikas, naujus iššūkius, besirūpinantis parlamentaro internetiniu puslapiu (zuokas.lt sektinas pavyzdys), jo ryšiais su žiniaklaida 2) teisininkas užsiimantis įstatymdavystės problemomis 3) auditorius su ekonomine pakraipa užsiimantis ministerijų finansų ar savivaldybei tekusių valdžios finansinių dotacijų kontrole, bet ir papildomų darbinių lėšų, skirtų seimūnui panaudojimui pagal įstatymo raidę. Tai nereiškia, kad tektų atsisakyti “pusbrolių vaikų ar tetų pažįstamų” paslaugų -priešingai, yra itin gerai kai komandą sudaro artimieji, tačiau jų visų kvalifikacija turi būti patvirtinta diplomu, o už mokslinį laipsnį mokamas ir solidokas priedas. Tokiai seimo tobulinimo reformai reikia laiko – metų, kitų, o pirmas žingsnis būtų visų apmokamų padėjėjų-patarėjų kvalifikacijų bei profesijų inventorizavimas bei jų siuntimas į kvalifikacijos kėlimo kursus – auditorių, teisės, viešųjų ryšių. Suprantama, Seimo vadovybei, komitetų pirmininkams gali prisireikti ir kitokių specialistų (valdymo problemų, psichologo analitiko ir pan.), tačiau visa tai turi būti aiškiausiai reglamentuota jei ne įstatymu, tai bent padėjėjų trijulės darbo reglamentu.
VYRIAUSYBĖS VALANDA AR DIENA?
Tai kas vyksta ketvirtadieniais vyriausybės valandos metu Seime atrodo visai neblogai, tačiau dalyko esmė – opozicijos ar konkurentų bandymas sau kaupti reitingo taškus, o ministrų – ginti savas pozicijas, t.y. valanda, kaip rodo ir P.Gražulio poelgis, turi ir neišvengiamų politinio “šou” elementų. Seimūnui pamačius ar sužinojus problemą valstybėje gerai būtų naudotis oficialaus paklausimo vadovaujančiam pareigūnui galimybe, kad ir e-pašto pagalba (neprilyginta konstituciniam “raštu”), į kurį būtų atsakoma ne šmaikščia replika - kaip nutinka, o solidoka problemos studija ar referatu. PILNAS TEKSTAS ČIA
http://ideatorrent.p1.terramedia.lt/node/8/
Reikia protingų permainų
SEIMŪNO VEIKLOS OPTIMIZAVIMAS
Du-trys savaitiniai plenariniai posėdžiai su trimis dešimtimis balsavimų po 7-10 val. priklausomai nuo politinio barometro, kai dalyvauja iki 140 asmenų, ne tik prieštarauja Lietuvos Konstitucijos 48 str. nuostatai apie tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, bet ir atrodo absurdiškai “smegenų šturmo” psichologijos požiūriu, nes protinės veiklos higienistai teigia, kad jau 2-3 val. taip dirbant silpnėja jo efektyvumas, o nuolatinis seimūnų nesilankymas plenariniuose posėdžiuose, kur “kankinama įstatymais” tėra tik šios taisyklės patvirtiniams. Kur gi išeitis ir kokia alternatyva? Keturi pusdieniniai posėdžiai po 4-5 val. perkeliant diskusijų svorį į Seimo interneto tinklapyje lengvai įdiegiamą visiems matomą gerai struktūrizuotą forumą tik Seimo nariams iš esmės suefektyvintų ir pagerintų Seimo veiklą, nes: a) bet kuris suinteresuotas seimūnas su kolegomis gali pradėti įstatymo gvildenimą internetinėje erdvėje, kaip ir pristatomąjį tekstą, kurį sako iš tribūnos, nelaukdamas mėnesius iki svarstymo salėje b) tai galima daryti būnant bibliotekoje ar atėjus gerai minčiai sode arba netgi “pusdieninio” plenarinio posėdžio metu...n) atkrenta kalbų iššifravimo ir perkėlimo į popierių darbai. Taip dirbant diskusija tampa skaidresnė, gilesnė, prasmingesnė, o ir išvengiama atvejų, kai baigiantis diskusijai skirtoms minutėms seimūnas “pasodinamas” į krėslą. Plenarinio posėdžio metu trumpai referuojami esminiai diskusijos momentai, į klausimus atsako pristatantis asmuo – atkrenta būtinybė išklausyti jo pristatančią įstatymą ar jo permainas kalbą, kuri būna pateikiama su įstatymo projekto pateikimu internete ir belieka balsuoti žymiai didesniu dažniu nei dabar. Prie tokios darbo formos po 4-5 metų bus vistiek pereita, o vykdant tokio pobūdžio reformą verta Seime pirmiausiai pabandymui ir apsipratimui pasvarstyti internete vieną kurį nors įstatymą įprastine tvarka: komitetų rate, frakcijose, o po to ir bandrai visiems, kad salėje beliktų trumpa 5-10 min. procedūra ir balsavimas. Sutaupius seimūnų laiko ir energijos įstatymdavystėje daugiau dėmesio tektų valstybės-valdžios kontroliavimo konstitucinei prievolei.
PATARĖJŲ-PADĖJĖJŲ PROBLEMA
I.Degutienė mano, kad solidarizuojantis su taupymais seimūnams reikia atsisakyti vieno patarėjo iš priklausančių trijų. Deja, seimo nario veikla yra pernelyg atsakinga, nes ji apima pagrindinius valstybės “svertus” bei milijardines sumas, todėl taupumas įstatymdavystės ir ypač valstybės kontroliavimo srityje gali atnešti žymiai didesnių nuostolių ir praradimų nei kuklus sutaupymas atleidžiant 140 darbuotojų. Kita vertus svarstytinas toks efektyvus patarėjų trijulės modelis: 1) sekretorius-viešųjų ryšių specialistas, kaupiantis informaciją apie rinkėjų lūkesčius, problemas bei nuotaikas, naujus iššūkius, besirūpinantis parlamentaro internetiniu puslapiu (zuokas.lt sektinas pavyzdys), jo ryšiais su žiniaklaida 2) teisininkas užsiimantis įstatymdavystės problemomis 3) auditorius su ekonomine pakraipa užsiimantis ministerijų finansų ar savivaldybei tekusių valdžios finansinių dotacijų kontrole, bet ir papildomų darbinių lėšų, skirtų seimūnui panaudojimui pagal įstatymo raidę. Tai nereiškia, kad tektų atsisakyti “pusbrolių vaikų ar tetų pažįstamų” paslaugų -priešingai, yra itin gerai kai komandą sudaro artimieji, tačiau jų visų kvalifikacija turi būti patvirtinta diplomu, o už mokslinį laipsnį mokamas ir solidokas priedas. Tokiai seimo tobulinimo reformai reikia laiko – metų, kitų, o pirmas žingsnis būtų visų apmokamų padėjėjų-patarėjų kvalifikacijų bei profesijų inventorizavimas bei jų siuntimas į kvalifikacijos kėlimo kursus – auditorių, teisės, viešųjų ryšių. Suprantama, Seimo vadovybei, komitetų pirmininkams gali prisireikti ir kitokių specialistų (valdymo problemų, psichologo analitiko ir pan.), tačiau visa tai turi būti aiškiausiai reglamentuota jei ne įstatymu, tai bent padėjėjų trijulės darbo reglamentu.
VYRIAUSYBĖS VALANDA AR DIENA?
Tai kas vyksta ketvirtadieniais vyriausybės valandos metu Seime atrodo visai neblogai, tačiau dalyko esmė – opozicijos ar konkurentų bandymas sau kaupti reitingo taškus, o ministrų – ginti savas pozicijas, t.y. valanda, kaip rodo ir P.Gražulio poelgis, turi ir neišvengiamų politinio “šou” elementų. Seimūnui pamačius ar sužinojus problemą valstybėje gerai būtų naudotis oficialaus paklausimo vadovaujančiam pareigūnui galimybe, kad ir e-pašto pagalba (neprilyginta konstituciniam “raštu”), į kurį būtų atsakoma ne šmaikščia replika - kaip nutinka, o solidoka problemos studija ar referatu. PILNAS TEKSTAS ČIA
http://ideatorrent.p1.terramedia.lt/node/8/
Startuoti www.data.gov analogą Lietuvoje
Parašė admin 31 Aug 09 23:35.
Globali teminė grupė: Valdymo kultūra.
New
Tai priemonė tautai prieiti valstybinius duomenis.
"The purpose of Data.gov is to increase public access to high value, machine readable datasets generated by the Executive Branch of the Federal Government."
The site will "become a repository for all the information the government collects." The site would publish to the public any data that is not private, or restricted by national security reasons.
Elektroninė demokratija, GOV3.0 ir kaip ją įdiegti Lietuvoje?
Parašė admin 21 Feb 10 04:13.
Globali teminė grupė: Valdymo kultūra.
New
Kai kurie štrichai:
http://www.gov2summit.com/
kurti kartu su estais.
startuoti iškart GOV3.0 versiją apeinant 2.0
įdiegti naujos kartos matricinę prioritetų vertikalę.
įtraukti į kūrimą visus suinteresuotus asmenis ir entuziastus.
neužilgo startuoti light, t.y. suparastintą versiją.
į ją įjungti bendravimo kodekso, moralinės konstitucijos kūrimą.
Siūlymas #1:
Išnagrinėti kitų valstybių pavyzdžius ir juos pritaikyti
Suburti darbo grupę, kuri išnagrinės daugybės valstybių,
pereinančių prie išimtinai laisvos (atviro kodo) programinės įrangos,
ir atvirų dokumentų formatų pavyzdžius. Pateikti skaičius, kiek galima
sutaupyti.
Perėjimo kaštai vienkartiniai, vėliau atnaujinimai nekainuoja, be to
didžioji dalis lėšų grįžta į biudžetą, nes jos naudojamosi mokymams
taip pat vietinėms IT paslaugas teikiančioms kompanijoms, o ne
iškeliauja užsienio kompanijai.
Naujausia laisva programinė įranga yra efektyvesnė, taigi veikia ir
senesniuose kompiuteriuose - galima efektyviau panaudoti esamą
techninę įrangą.
Laisva programinė įranga yra lengviau administruojama, lengviau
lokalizuojama, pritaikyta daugiakalbiam naudojimui (pvz. vartotojas
prisėdęs prie viešo kompiuterio, bibliotekoje ar pan. gali pasirinkti
norimą vartotojo sąsajos kalbą, tai labai aktualu užsienio svečiams,
tautinių mažumų atstovams).
Suburti darbo grupę, kuri išnagrinės daugybės valstybių,
pereinančių prie išimtinai laisvos (atviro kodo) programinės įrangos,
ir atvirų dokumentų formatų pavyzdžius. Pateikti skaičius, kiek galima
sutaupyti.
Perėjimo kaštai vienkartiniai, vėliau atnaujinimai nekainuoja, be to
didžioji dalis lėšų grįžta į biudžetą, nes jos naudojamosi mokymams
taip pat vietinėms IT paslaugas teikiančioms kompanijoms, o ne
iškeliauja užsienio kompanijai.
Naujausia laisva programinė įranga yra efektyvesnė, taigi veikia ir
senesniuose kompiuteriuose - galima efektyviau panaudoti esamą
techninę įrangą.
Laisva programinė įranga yra lengviau administruojama, lengviau
lokalizuojama, pritaikyta daugiakalbiam naudojimui (pvz. vartotojas
prisėdęs prie viešo kompiuterio, bibliotekoje ar pan. gali pasirinkti
norimą vartotojo sąsajos kalbą, tai labai aktualu užsienio svečiams,
tautinių mažumų atstovams).
Siūlymas #2:
Apriboti galimybes pirkti naujas nuosavybinių programų licencijas
Apriboti valstybinėms įstaigoms galimybę pirkti naujas nuosavybinių programų licencijas.
Paskelbti aiškų planą, kuriuo vadovaujantis visose valstybinėse
įstaigose nuo nurodytos datos bus naudojama laisva programinė įranga
ir atviri standartizuoti failų formatai. Nuosavybinės programos
galimos tik išimtinais atvejais, kai įrodomas jų būtinumas.
Pradedama nuo interneto naršyklių, biuro paketų, baigiama operacine
sistema, kitomis sistemomis.
Apriboti valstybinėms įstaigoms galimybę pirkti naujas nuosavybinių programų licencijas.
Paskelbti aiškų planą, kuriuo vadovaujantis visose valstybinėse
įstaigose nuo nurodytos datos bus naudojama laisva programinė įranga
ir atviri standartizuoti failų formatai. Nuosavybinės programos
galimos tik išimtinais atvejais, kai įrodomas jų būtinumas.
Pradedama nuo interneto naršyklių, biuro paketų, baigiama operacine
sistema, kitomis sistemomis.
Siūlymas #3:
Laisvos programos mokyklose
Užtikrinti, kad valstybinėse mokyklose mokiniai būtų mokomi tik
naudojant laisvą programinę įrangą, ja ir laikytų egzaminus.
Daug svarbiau už pinigus, kuriuos valstybė sutaupytų diegdama laisvą
programinę įrangą yra naujo modernaus požiūrio, mastymo būdo
parodymas. Bendradarbiavimo kultūros skleidimas.
Užtikrinti, kad valstybinėse mokyklose mokiniai būtų mokomi tik
naudojant laisvą programinę įrangą, ja ir laikytų egzaminus.
Daug svarbiau už pinigus, kuriuos valstybė sutaupytų diegdama laisvą
programinę įrangą yra naujo modernaus požiūrio, mastymo būdo
parodymas. Bendradarbiavimo kultūros skleidimas.
Siūlymas #4:
Senstančius mokyklų kompiuterius reanimuoti linux'u (arba kt. openSource)
Instaliuojant atviro kodo operacines sistemas puikiai galima naudoti morališkai senstančius kompiuterius, nes atviro kodo sistemos naudoja mažiau kompiuterio resursų. Taip žymiai daugiau mokyklu būtų galima aprūpinti kompiuteriais
Instaliuojant atviro kodo operacines sistemas puikiai galima naudoti morališkai senstančius kompiuterius, nes atviro kodo sistemos naudoja mažiau kompiuterio resursų. Taip žymiai daugiau mokyklu būtų galima aprūpinti kompiuteriais
Siūlymas #7:
Mokintis iš Obama beprecedentinio vyriausybinės sistemos atvirumo
Prašau išverskit kas galit:
In that memo the President Obama "committed to creating an unprecedented level of openness in Government" saying that it should govern in a manner that was transparent, participatory, and collaborative.
How it should go about doing this will be explored in May and June as Americans are invited to give their opinions and advise the Obama administration as it draws up plans.
The first phase involves "brainstorming" ideas and runs until 28 May in which citizens can send in ideas via post, e-mail, or a website.
From 3-14 June, the ideas generated in the first phase will be debated online via a centrally-hosted blog.
Finally, from 15-19 June, via a wiki, Americans will be able to help draft the language used to describe the best proposals.
Following the public collaboration phase, the US government plans to consult with its agencies on the final wording. After this an Open Government Directive will be issued that will guide agencies in adopting the ideas.
Prašau išverskit kas galit:
In that memo the President Obama "committed to creating an unprecedented level of openness in Government" saying that it should govern in a manner that was transparent, participatory, and collaborative.
How it should go about doing this will be explored in May and June as Americans are invited to give their opinions and advise the Obama administration as it draws up plans.
The first phase involves "brainstorming" ideas and runs until 28 May in which citizens can send in ideas via post, e-mail, or a website.
From 3-14 June, the ideas generated in the first phase will be debated online via a centrally-hosted blog.
Finally, from 15-19 June, via a wiki, Americans will be able to help draft the language used to describe the best proposals.
Following the public collaboration phase, the US government plans to consult with its agencies on the final wording. After this an Open Government Directive will be issued that will guide agencies in adopting the ideas.
Tai istrauka is
http://news.bbc.co.uk/2/hi/technology/8063040.stm
Siūlymas #8:
Pasenusius kompiuterius reanimuoti ir dovanoti vaikų ugdymo įstaigoms
"Solution #4: Senstančius mokyklų kompiuterius reanimuoti linux'u"
Kompiuteriai, nebetinkantys naudoti dėl MS strategijos (reikalauti vis didesniu skaiciavimo pajegumu is esmes toms pacioms funkcijoms atlikti), gali nebuti atiduodami utilizuoti (tiek asmeninis tiek verslo tiek valdzios instituciju sektorius), o panaudoti - tuo paciu parodant auganciai kartai, kad MS nera vienintelis OS gamintojas. Projektas turetu apimti: nenaudojamos kompiuterines irangos surinkima; grupavima, restauracija, atviro kodo OS ir atviro kodo taikomuju programu idiegima; vaiku ugdymo istaigu, kurioms labiausiai truksta kompiuteriu irangos parinkima (vaiku namai, gausios seimynos, etc.); lokaliu tinklu (tiksliniu grupiu, mokymo klasiu) is parengtu kompiuteriu idiegima pasirinktose istaigose; lietuvisku naudojimo pradziamoksliu rasyma ir publikavima atvirojoje erdveje; pastovu idiegtos irangos palaikyma. Manau, kad viska galima atlikti savanoriu pajegomis neatlygintinai - taigi lesu nereiketu jokiu.
P.S.:bjauriai pasiuliau: "pasenusius -vaikams", bet is biednumo ir manydamas, kad dauguma ju pasene tik MS naudojimui ir atprausti, priziureti ir su nekomercine OS gali tarnauti neblogiau nei naujuteliai su MS Vista ir 1 GB RAM...
"Solution #4: Senstančius mokyklų kompiuterius reanimuoti linux'u"
Kompiuteriai, nebetinkantys naudoti dėl MS strategijos (reikalauti vis didesniu skaiciavimo pajegumu is esmes toms pacioms funkcijoms atlikti), gali nebuti atiduodami utilizuoti (tiek asmeninis tiek verslo tiek valdzios instituciju sektorius), o panaudoti - tuo paciu parodant auganciai kartai, kad MS nera vienintelis OS gamintojas. Projektas turetu apimti: nenaudojamos kompiuterines irangos surinkima; grupavima, restauracija, atviro kodo OS ir atviro kodo taikomuju programu idiegima; vaiku ugdymo istaigu, kurioms labiausiai truksta kompiuteriu irangos parinkima (vaiku namai, gausios seimynos, etc.); lokaliu tinklu (tiksliniu grupiu, mokymo klasiu) is parengtu kompiuteriu idiegima pasirinktose istaigose; lietuvisku naudojimo pradziamoksliu rasyma ir publikavima atvirojoje erdveje; pastovu idiegtos irangos palaikyma. Manau, kad viska galima atlikti savanoriu pajegomis neatlygintinai - taigi lesu nereiketu jokiu.
P.S.:bjauriai pasiuliau: "pasenusius -vaikams", bet is biednumo ir manydamas, kad dauguma ju pasene tik MS naudojimui ir atprausti, priziureti ir su nekomercine OS gali tarnauti neblogiau nei naujuteliai su MS Vista ir 1 GB RAM...
Siūlymas #9:
eVyriausybė arba Digital Government3.0 konceptinimas
panšiai kaip Indija peršoko trivialius Vakarų etapus ir gimdymo kančias IT srityje taip Lietuvoje galima daryti šuolį iškart žingsniu į priekį su Digital Government3.0
panšiai kaip Indija peršoko trivialius Vakarų etapus ir gimdymo kančias IT srityje taip Lietuvoje galima daryti šuolį iškart žingsniu į priekį su Digital Government3.0
Siūlymas #10:
Valstybinėse įstaigose naudoti „Linux”
Seimo Darbo partijos frakcijos nariai teikia Seimui rezoliuciją, raginančią valstybės įstaigas pereiti prie atvirojo kodo programinės įrangos ir taip nuo kitų metų apie 70 proc. sumažinti valstybės ir savivaldybių biudžeto išlaidas programinei įrangai.
„100 darbo vietų įmonė „Uždarojo kodo“ programinės įrangos pirkimui išleidžia apie pusę milijono litų. Pridėjus programų aptarnavimo, administravimo, priežiūros ir apmokymo išlaidas, per tris metus ši suma padidėja beveik iki pusantro milijono litų. Atvirojo kodo programinės įrangos naudojimas, administravimas ir apmokymas per tris metus kainuos apie 300 tūkst. litų., tad tokia įmonė gali sutaupyti apie 1 mln. 200 tūkst. litų per metus. Nesunku suskaičiuoti, kad 30 tūkst. valdininkų armija, perėjusi prie atvirojo kodo programų, sutaupytų apie 350 mln. mokesčių mokėtojų pinigų“, — sako rezoliucijos iniciatorius, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
„Pasaulyje yra ne vienas sėkmingo valstybės institucijų perėjimo prie atvirojo kodo programų pavyzdys, manau, kad dabartinė situacija Lietuvoje sukuria idealias sąlygas perėjimui prie pigesnės programinės įrangos. Daugumai valstybės tarnautojų kasdieniame darbe reikalingas internetas, elektroninis paštas ir teksto redaktorius, visas šias programas jau seniai galima naudoti nemokamai“, — sako V. Gapšys.
„Linux” bendruomenės duomenimis, atvirojo kodo programinę įrangą įvairiose įstaigose diegia Vokietija, Prancūzija, Švedija, Portugalija, Šveicarija, Naujoji Zelandija, Japonija, Norvegija ir kitos valstybės.
Seimo Darbo partijos frakcijos nariai teikia Seimui rezoliuciją, raginančią valstybės įstaigas pereiti prie atvirojo kodo programinės įrangos ir taip nuo kitų metų apie 70 proc. sumažinti valstybės ir savivaldybių biudžeto išlaidas programinei įrangai.
„100 darbo vietų įmonė „Uždarojo kodo“ programinės įrangos pirkimui išleidžia apie pusę milijono litų. Pridėjus programų aptarnavimo, administravimo, priežiūros ir apmokymo išlaidas, per tris metus ši suma padidėja beveik iki pusantro milijono litų. Atvirojo kodo programinės įrangos naudojimas, administravimas ir apmokymas per tris metus kainuos apie 300 tūkst. litų., tad tokia įmonė gali sutaupyti apie 1 mln. 200 tūkst. litų per metus. Nesunku suskaičiuoti, kad 30 tūkst. valdininkų armija, perėjusi prie atvirojo kodo programų, sutaupytų apie 350 mln. mokesčių mokėtojų pinigų“, — sako rezoliucijos iniciatorius, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
„Pasaulyje yra ne vienas sėkmingo valstybės institucijų perėjimo prie atvirojo kodo programų pavyzdys, manau, kad dabartinė situacija Lietuvoje sukuria idealias sąlygas perėjimui prie pigesnės programinės įrangos. Daugumai valstybės tarnautojų kasdieniame darbe reikalingas internetas, elektroninis paštas ir teksto redaktorius, visas šias programas jau seniai galima naudoti nemokamai“, — sako V. Gapšys.
„Linux” bendruomenės duomenimis, atvirojo kodo programinę įrangą įvairiose įstaigose diegia Vokietija, Prancūzija, Švedija, Portugalija, Šveicarija, Naujoji Zelandija, Japonija, Norvegija ir kitos valstybės.
Šių pasiūlymų priešininkai teigia, kad naudojant atvirojo kodo kyla problemų dėl saugumo, licenzijavimo, taip pat - dėl įvairių formatų suderinamumo. Anot jų, atvirojo kodo programinė įranga yra pigesnė, tačiau jos palaikymas kainuoja daugiau.
http://www.delfi.lt/news/economy/ITbussines/article.php?id=25401803
Siūlom kaip galima būtų patobulinti Lietuvos valstybės valdymo modelį!
Parašė tomasmaliauka 27 May 09 15:36.
Globali teminė grupė: Valdymo kultūra.
New
Paskutiniai įvykiai Lietuvoje rodo, kad žmonės vis mažiau tiki demokratija, laisvais ir efektingais rinkimais, teismai. Žmonės jau beveik visiškai nebetiki, kad jie patys kažką gali pakeisti. Kai kurie jaunesni žmonės dar bando aiškintis ką reikėtų rinkti į Seimą, į Prezidentus ir panašiai, kad jie geriau atstovautų žmonių nuomonę, tačiau jau po rinkimų dažniausiai tenka nusivilti ir nuleisti rankas dar 4 - 5 metams. Natūraliai kyla klausimas. Kas gi vyksta Lietuvoje? Kodėl žmonės yra nepatenkinti valdžia, kad jie, savo ruožtu, mažai domisi ko norėtų pati visuomenė, o daugiau žiūri, kad turi nemažai galimybių pasirūpinti savimi ir savo gerove. Kaip padaryti, kad Prezidentūroje, Seime ir Vyriausybėje daugėtų sąžiningų žmonių, kad jie suvoktų savo atsakomybę Lietuvos piliečiams? Kad jie sektų ir atstovautų žmonių nuomonei, o ne savo partijos nuomonei ir tikslams? Kad spręstų visuomenės pateiktas konkrečias problemas, darytų oficialias ataskaitas apie savo atliekamus ir jau atliktus darbus visą savo kadensiją, o ne tik prieš rinkimus, kai nori įtikti visuomenei? Manau reiktų patobulinti mūsų sugedusią, išsiderinusią DEMOKRATIJĄ.
Siūlymas #1:
Manau Lietuvos visuomenėje yra aktyvių žmonių, kurie turi ką pasiūlyti val
Manau Lietuvos visuomenėje yra aktyvių žmonių, kurie turi ką pasiūlyti valdžiai. Valdžia yra ne kas kitą, o už Lietuvos valstybės piliečių pinigus (mokęsčius) pasamdyti valstybės valdymo specialistai - darbuotojai, dirbants Lietuvos piliečiams, kurie privalo vykdyti visus Lietuvos piliečių bendrus nutarimus, sręsti jų iškeltas problemas, arba palikti darbo vietas ir užleisti jas tiems, kurie galės visus įsipareigojimus vykdyti. Taigi jei mes sukursime gera valstybės valdymo modelį, jį išpopuliarinsime visuomenėje ir už jį balsuos Lietuvos piliečių dauguma, tai valdžia turės priimti naują valstybės valdymo modelį. Taigi imkimės visi darbo. Aiškinkimės kokios konkrečios problemos, kokie yra valstybės valdymo modeliai kitose valstybėse, kokie tų modelių privalumai ir trūkumai. Taip pat siūlykime savo mintis, idėjas, pamąstymus, sprendimo būdus ir patobulinkime ir subalansuokime MŪSŲ VISŲ LIETUVOS VALSTYBĖS DEMOKRATIJĄ, kad mums visiems būtų malonu gyventi Lietuvoje ir mes čia jaustumės namuose, kur yra viskas taip kaip mes visi ir norime.
Manau Lietuvos visuomenėje yra aktyvių žmonių, kurie turi ką pasiūlyti valdžiai. Valdžia yra ne kas kitą, o už Lietuvos valstybės piliečių pinigus (mokęsčius) pasamdyti valstybės valdymo specialistai - darbuotojai, dirbants Lietuvos piliečiams, kurie privalo vykdyti visus Lietuvos piliečių bendrus nutarimus, sręsti jų iškeltas problemas, arba palikti darbo vietas ir užleisti jas tiems, kurie galės visus įsipareigojimus vykdyti. Taigi jei mes sukursime gera valstybės valdymo modelį, jį išpopuliarinsime visuomenėje ir už jį balsuos Lietuvos piliečių dauguma, tai valdžia turės priimti naują valstybės valdymo modelį. Taigi imkimės visi darbo. Aiškinkimės kokios konkrečios problemos, kokie yra valstybės valdymo modeliai kitose valstybėse, kokie tų modelių privalumai ir trūkumai. Taip pat siūlykime savo mintis, idėjas, pamąstymus, sprendimo būdus ir patobulinkime ir subalansuokime MŪSŲ VISŲ LIETUVOS VALSTYBĖS DEMOKRATIJĄ, kad mums visiems būtų malonu gyventi Lietuvoje ir mes čia jaustumės namuose, kur yra viskas taip kaip mes visi ir norime.
Siūlymas #2:
Perprasti ir perteikti amžinus valdymo principus
Išstudijuoti (personaliai) valymo dėsnius ir parodyti savo pavyzdžiu sėkmingu rezultatyviu valdymu
Tokių žinių klasikinis pavyzdys yra kiniečių stratagemos
Išstudijuoti (personaliai) valymo dėsnius ir parodyti savo pavyzdžiu sėkmingu rezultatyviu valdymu
Tokių žinių klasikinis pavyzdys yra kiniečių stratagemos
Siūlymas #3:
Iš esmės reformuoti valstybės valdymo modelį
Reikalinga iš esmės reformuoti valstybės valdymo modelį, padidinant jo lankstumą, efektyvumą, informuotumą ir atvirumą visuomenei. Modernus valstybės valdymas turėtų būti laikomas esmine sąlyga, be kurios sunku tikėtis esminių pokyčių įgyvendinant šalies plėtros strategijas, užtikrinant nacionalinius Lietuvos interesus. Būtina nuolatos informuoti visuomenę apie naujus iššūkius ir grėsmes. Būtina stiprinti tarpinstitucinį koordinavimą, efektyviai išnaudojant e-valdžios ir e-demokratijos teikiamas visuomeninio sprendimų derinimo ir aprobavimo galimybes.
Reikalinga iš esmės reformuoti valstybės valdymo modelį, padidinant jo lankstumą, efektyvumą, informuotumą ir atvirumą visuomenei. Modernus valstybės valdymas turėtų būti laikomas esmine sąlyga, be kurios sunku tikėtis esminių pokyčių įgyvendinant šalies plėtros strategijas, užtikrinant nacionalinius Lietuvos interesus. Būtina nuolatos informuoti visuomenę apie naujus iššūkius ir grėsmes. Būtina stiprinti tarpinstitucinį koordinavimą, efektyviai išnaudojant e-valdžios ir e-demokratijos teikiamas visuomeninio sprendimų derinimo ir aprobavimo galimybes.
Siūlymas #4:
pakoreguoti juose numatytą gerovės valstybės kūrimo viziją
Atsižvelgiant į globalizacijos ir europeizacijos iššūkius reikia kritiškai peržiūrėti esamus strateginius šalies dokumentus, pakoreguoti juose numatytą gerovės valstybės kūrimo viziją. Šiuos dokumentus dera papildyti naujais aspektais bei konkrečių politinių priemonių aiškesne ir išsamesne aptartimi. Lietuva šiandien turėtų orientuotis į dinamišką ir efektyvią socialinės gerovės arba kuriančią valstybę, gebančią priartėti prie privataus verslo subjektų veiklos reikmių, teikiančią ilgalaikes socialines investicijas, ugdančią piliečių gebėjimus siekti gerovės, o ne būti pasyviais jos vartotojais. Esminis tokios gerovės valstybės kūrimo veiksnys - aktyvi, savo ir valstybės gerovę kurti gebanti pilietinė visuomenė. Šalies strateginiai dokumentai turėtų numatyti konkrečias pilietinės visuomenės plėtotės, pilietinių teisių ir laisvių užtikrinimo, kokybiško socialinio kapitalo brandinimo priemones.
Atsižvelgiant į globalizacijos ir europeizacijos iššūkius reikia kritiškai peržiūrėti esamus strateginius šalies dokumentus, pakoreguoti juose numatytą gerovės valstybės kūrimo viziją. Šiuos dokumentus dera papildyti naujais aspektais bei konkrečių politinių priemonių aiškesne ir išsamesne aptartimi. Lietuva šiandien turėtų orientuotis į dinamišką ir efektyvią socialinės gerovės arba kuriančią valstybę, gebančią priartėti prie privataus verslo subjektų veiklos reikmių, teikiančią ilgalaikes socialines investicijas, ugdančią piliečių gebėjimus siekti gerovės, o ne būti pasyviais jos vartotojais. Esminis tokios gerovės valstybės kūrimo veiksnys - aktyvi, savo ir valstybės gerovę kurti gebanti pilietinė visuomenė. Šalies strateginiai dokumentai turėtų numatyti konkrečias pilietinės visuomenės plėtotės, pilietinių teisių ir laisvių užtikrinimo, kokybiško socialinio kapitalo brandinimo priemones.
Reguliarus valstybiniu instituciju veiklos efektyvumo auditas
Parašė vykintas 24 Mar 10 20:03.
Globali teminė grupė: Valdymo kultūra.
New
Viena didziausiu Lietuvos problemu - neefektyviai dirbancios valdzios institucijos. Problemos pasekme - mokesciu moketoju pinigu ir laiko svaistymas, nuolatinis ir taip dideles mokestines nastos didinimas, pensiju, socialiniu ismoku mazinimas.